Vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Hipertenzija Hipertenzija. Laisverobotams , spalio 7 EEST. ORAC lentelėje pirmauja džiovintos slyvos, tik neapsigaukime ir nepradėkime valgyti daug džiovintų vaisių, nes juose gausu cukraus. Dabar — žingsnių iššūkis.

  • Vaikščiojanti hipertenzija
  • 6 būdai vaikščioti yra tikrasis pratimas

Nutarus išblaškyti sustabarėjimą reikėtų prisiminti tai, ką išmokome dar vaikystėje — eiti. Lietuvos sporto universiteto lektorės, biomedicinos mokslų daktarės Kristinos Visagurskienės teigimu, vaikščiojimas — pirmoji pagalba ir pigiausia priemonė pagerinti fizinę ir psichinę būklę.

Vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Aišku, galima prasimankštinti namuose — tą irgi reikėtų daryti. Bet labai svarbu išeiti, pakeisti aplinką, nes ir kūnui tenka truputėlį kitokio fizinio krūvio.

Kokioms mūsų organizmo sistemoms jis reikalingas?

vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Juk naudingas ne tik fiziniam kūnui? Intensyviau vaikštant gerėja kraujotaka, tad organizmas yra geriau aprūpinamas deguonimi, o kartu daugiau deguonies gauna ir smegenų ląstelės.

Mankšta padeda širdies sveikatai

Kai gauna daugiau deguonies, jos geriau ir veikia. Vaikštant aktyviau skatinama ir hormonų sistema, išsiskiria hormonai, kurie mažina depresijos riziką, gerina nuotaiką. Tai irgi yra labai svarbu. Beje, vaikščiodami turime galimybę treniruoti ir smegenis — pavyzdžiui, pasirinkdami vis kitokį maršrutą. Nauji maršrutai skatina smegenų veiklą: gamtoje atsiveria naujų peizažų, mieste — architektūra, gatvės, žmonės.

vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Tai daro įtaką mūsų orientacijai erdvėje, priverčia smegenis analizuoti situaciją ir suaktyvėti. Vaikštant svarbiausia klausyti savo organizmo, stebėti, ar nesijaučia skausmų, neigiamų pojūčių, specifinio nuovargio. Kalbant apie fizinę būklę, vaikščiojimas naudingas mūsų skeleto ir raumenų sistemai, kaulams, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms.

Žinoma, jeigu vaikštome gryname ore, o ne šalia užterštų vietų.

vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Vaikštant, be abejonės, stiprėja raumenys, gerėja mūsų fizinės savybės, tokios kaip koordinacija, pusiausvyra, ištvermė. Dar vaikštant spartėja medžiagų apykaita, o tai reiškia, kad ima greičiau tirpti kilogramai. Karščio bangos su hipertenzija vaikščiojimas yra vaikščiojanti širdies nauda sveikatai iš priemonių, padedančių mesti svorį.

Jeigu žmogus yra priaugęs keletą kilogramų, galbūt jis gali pradėti ir nuo intensyvesnių veiklų. Vis dėlto žmonių, turinčių didelį antsvorį ar net tam tikrą nutukimo laipsnį, yra priaugę 10, 20 ar daugiau kilogramų, sąnariai ir taip yra papildomai apkrauti. Tokiu atveju patariama pradėti nuo aktyvaus vaikščiojimo. Bet jeigu užsisėdėjęs — ar dėl karantino, ar po ligų, traumų, po ilgo pasyvaus etapo — reikėtų pradėti nuo vaikščiojimo. Tai organizmui sukelia mažiau fizinio streso negu bėgimas.

Bėgimas — jau kitokia biomechanika, šiek tiek smarkiau apkraunami sąnariai, stuburo slanksteliai. Tinkamai neparuošus kūno bėgioti ūgis ir hipertenzija. Vyresniems žmonėms — taip pat. Jeigu žmogus, pavyzdžiui, visą gyvenimą buvo pasyvus, jis neturi nei vaikščiojanti širdies nauda sveikatai tinkamų judėjimo įgūdžių, nei jo vaikščiojanti širdies nauda sveikatai ypatybės yra tinkamos ir fizinis pajėgumas prastas, tai tikrai geriau yra vaikščioti.

Bet jeigu žmogus sveikas ir treniruotas — tikrai gali bėgioti, nieko blogo jam neatsitiks. Jeigu eisime koja už kojos ir nueisime nedidelį atstumą, tai kiek iš to bus naudos? Ar vis geriau negu nieko? Mokslininkai yra publikavę ne vieną straipsnį, padarę išvadas, kad bet koks judėjimas, bet koks fizinis aktyvumas, yra geriau negu nieko. Tačiau, kad būtų nauda sveikatai, kad prasidėtų organizmo sistemų ryškūs pokyčiai, kad ir fizinė, ir psichinė būklė gerėtų, reikėtų vaikščioti atitinkamu greičiu, atitinkamą atstumą, turėtų būti atitinkama to vaikščiojimo trukmė.

Priminsiu daugumai jau žinomas rekomendacijas — per dieną nueiti 8 —10 žingsnių. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad būtų naudos sveikatai, per savaitę iki minučių aerobinio krūvio.

Ožkos pienas naudingas širdies sveikatai

Ėjimas irgi gali būti aerobinis krūvis, kai organizmas dirba naudodamas deguonį ir pasiekiamas atitinkamas pulso dažnis — jis turėtų būti nuo 50 proc. Tą maksimalų širdies susitraukimų dažnį gali kiekvienas apsiskaičiuoti. Viena iš populiaresnių formulių yra iš atimti savo amžių.

  • Delnų širdies nauda sveikatai. Rankų temperatūra
  • 10 geriausių vaisių širdies sveikatai -

Gaunamas skaičius yra maksimalus širdies susitraukimų dažnis. Šito neturėtų siekti eilinis pilietis, nes ta riba dažnai pasiekiama aukšto meistriškumo sportininkų, kurie sportuoja ir patiria didesnių krūvių. Fiziškai silpni ir vyresni ar turintys, pavyzdžiui, didelį antsvorį žmonės, eidami turėtų pasiekti, kad širdies susitraukimų dažnis būtų 50—60 proc. Pavyzdžiui, svorio numesti padeda, jei pasiekę rekomenduojamą pulsą bent 10 minučių einame tą pulsą palaikydami. Kaip sužinoti, koks tas pulso dažnis?

Na, šiais laikais yra labai daug išmaniųjų įrenginių, kuriuos galima užsidėti ir kurie fiksuoja pulsą. Jeigu neturime tokios galimybės, bet einame ne vienas, tai tinka paprastas pokalbio testas: jeigu dar galite šiek tiek pasikalbėti nedusdami, tai viskas gerai, krūvis yra pakankamas. Bet tas pokalbis neturėtų vykti intensyviai.

Kai jauti, kad eini.

vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Galima dar skaičiuoti žingsnių skaičių per minutę. Tai būtų lėtas ėjimas. Jeigu pradeda intensyviai vaikščioti po ilgesnės pertraukos, po traumos ar vaikščiojanti širdies nauda sveikatai, vyresnio amžiaus žmonės, jie neturėtų iš karto pradėti lėkti greitu tempu. Reikėtų pradėti nuo lėtesnio ėjimo. Patarimas: dr. Visagurskienės teigimu, vaikščiojimui svarbu pasiruošti — ne tik turėti tinkamą aprangą ir avalynę, bet ir nepamiršti apšilimo, o grįžus — atvėsimo.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

vaikščiojanti širdies nauda sveikatai

Gali du kartus po pusvalandį ar keturis kartus po 15 minučių, bet intensyviai pasivaikščioti. Kuo trumpesnis laikas, tuo greičiau reikėtų eiti. Jei trukmė ilgesnė, tai galima eiti lėtesniu tempu.

Per dieną valandą skirti pasivaikščiojimui tikrai nelabai sunku. Vaikščiojimą galima įtraukti tiesiog į kasdienę veiklą — pavyzdžiui, mieste keletą stotelių ne važiuoti viešuoju transportu ar automobiliu, o tą atstumą įveikti pėsčiomis. Jos skiriasi? Mažesniems pakanka kelių minučių su tėveliais aktyvaus ėjimo, kiek leidžia jų jėgos. Vaikų judėjimo specifika nėra tokia pati, kaip suaugusiųjų. Suaugusysis gali išsikelti užduotį: vaikščiosiu tiek minučių, tokiu tempu ir kažkokio tikslo pasieksiu.

Vaikams daugiau reikėtų žaisti, bėgioti, straksėti, laipioti, kad įgytų kuo daugiau įvairių judėjimo įgūdžių, kad išmoktų įvairiausių judesių.

  1. Atsiverkite, protai ir širdys, Vaikščiojanti širdies nauda sveikatai
  2. Nikotinas nuo hipertenzijos
  3. Hipertenzija išgydoma
  4. Jūs galite gauti sielvartą iš draugų, kurie mano, jog jų bėgimas yra pranašesnis už jūsų vaikščiojimą, arba šis pratimas būtinai susijęs su prakaitavimu, šokinėjimu ir kvapu.
  5. Lazdyno riešutai ir hipertenzija
  6. Kodėl ji sukrečia esant hipertenzijai
  7. Vaikščiojanti širdies nauda sveikatai, Skubantiems

Vaikščiojimas taip pat tinka — ištvermė gali būti lavinama. Bet vaikščiojimo trukmė, ypač jaunesnio, ikimokyklinio amžiaus vaikams, taip pat lankantiems darželį, pradinę mokyklą, neturėtų būti didelė. Nors, kai vertinamas 5—10 metų vaikų fizinis pajėgumas, jiems gali būti taikomas 6 minučių ėjimo testas. Bet tos 6 minutės, ypač jaunesniems vaikams, yra labai labai daug, nes jie dar nesiorientuoja laike ir galvoja, kad viską reikia greitai padaryti, ir tiesiog nebetenka jėgų.

Tad mes turime atsižvelgti į vaikų vystymosi etapus vitaminai ir hipertenzija psichologiją. Jiems per nuobodi yra ta ciklinė veikla.

Sveikatos patarimai: širdies ir kraujagyslių ligos