Žmonių gydo hipertenziją. Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais?

Bėda, jog dažnai padidėjusio kraujo spaudimo žmonės nejaučia, ir būtent dėl to hipertenzijos žmonės negydo labai ilgą laiką, o tuomet padidėjęs spaudimas negrįžtamai pažeidžia kraujagysles, sukeldamas minėtas komplikacijas — infarktą, insultą, širdies ritmo sutrikimus, inkstų pažeidimą. Didelė tikimybė, kad vienkartinis matavimas gali būti netikslus. Aukštas kraujospūdis trikdo gyvybiškai svarbių organų, tokių kaip smegenų, širdies, inkstų ar akių funkcijas. AKF inhibitoriai ir angiotenzino receptorių blokatoriai yra kontraindikuotini ligoniams, sergantiems abipuse inkstų arterijos stenoze, tačiau šių vaistų reikėtų skirti esant vienos pusės inkstų arterijos stenozei, taip pat pacientams, sergantiems lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12]. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis.

Nuorodos kopijavimas

Tereikia keletą kartų pamatuoti kraujospūdį — tai prieinama visiems — ir galima nustatyti, ar žmogus serga hipertenzija. Viena iš priežasčių gali būti susiaurėjusi inksto arterija. Tokiu atveju, ligą galima išgydyti chirurginiu būdu. Tačiau tokie atvejai yra reti — didžioji dalis žmonių serga hipertenzija, kurios priežastis nėra aiški. Pirmieji skundai atsiranda, kai skauda galvą, tačiau tai ne visada susiję su arteriniu kraujospūdžiu.

Tokie žmonės jau kreipiasi į gydytoją ar patys pasimatuoja kraujo spaudimą. Pirmą kartą aptikus aukštą kraujospūdį svarbu to nepamiršti ir reguliariai jį sekti.

Kraujospūdžio aparatai nėra brangūs, todėl gali būti prieinami visiems. Kraujospūdį rekomenduojama matuoti ryte dar neišlipus iš lovos arba kai skauda galvą ar surakina sprandą.

Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais? Pixabay nuotr. Kas trečią žmogų kamuoja kraujospūdžio problemos. Aukštas kraujospūdis yra itin dažna būklė, varginanti žmones visame pasaulyje, o Lietuvoje hipertenzija — viena dažniausių lėtinių ligų.

Jei neturite matavimo aparato, kraujospūdį pasimatuoti visada galite ir vaistinėse. Svarbu suvokti, kad hipertenzija — liga visam gyvenimui.

Tai ne ta liga, kai suvartojęs vaistų pakelį pasveiksti. Labai tinka pasivaikščiojimai vakare, miego sureguliavimas, tinkamas darbo ir poilsio režimas, streso suvaldymas, meditacija. Šie patarimai aktualūs net tuo atveju, jei liga progresuoja ir vystosi kitos jos stadijos.

Vyresnio amžiaus žmonių arterinės hipertenzijos gydymas | LSMU DSpace/CRIS

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12].

• Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
• Medikai stengiasi atkreipti gyventojų dėmesį į ligą, vadinamą arterine hipertenzija.
• Senų žmonių hipertenzija gydymas - Padidėjęs kraujospūdis – ne tik pagyvenusių žmonių liga
• Vyresnių žmonių arterinės hipertenzijos gydymas lerkanidipinu | ukmergesmedija.lt
• Arterinės hipertenzijos gydymas. Specialistų nuomonės | 4 Žingsniai
• Pusryčiai hipertenzija yra naudinga ką
• Vyresnių žmonių arterinė hipertenzija: ar visi sirgsime?

Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc.

Kaip gydyti aukštą kraujospūdį – įvardijo 5 pagrindines klaidas

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus.

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo.

Ketvirtoji tema: Plautinė hipertenzija (antroji dalis)

Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas. Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių t.

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13]. Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.

• Hipertenzijos simptomai - Paliesiaus fizinio krūvio klinika - individualios programos be vaistų!
• Pirminės arterinės hipertenzijos klasifikacija.
• Ar aukštą kraujospūdį reikia gydyti tik vaistais? | ukmergesmedija.lt
• Amosova apie hipertenziją
• Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; Dusulys fizinio krūvio metu; Koordinacijos sutrikimai; Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo — gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.

Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai — ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje.

Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32].

Patogenezė

Nemaža dalis pacientų, deja, vis dar mano, kad hipertenzija yra liga, kurią galima išgydyti. Jie nebevartoja medikamentų arba sumažina vaistų dozes, kai kraujospūdis sumažėja. Šios grupės vaistai turi būti vartojami visą laiką — tik gydytojas, įvertinęs sveikatos rodiklius, gali saugiai pakoreguoti dozes. Patiems pacientams to daryti negalima.

Projekto partneriai:

Pandeminiu laikotarpiu keitėsi konsultacijų pobūdis, pacientai bijojo vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, dėl to kiek sutriko lėtinių ligų gydymas ir kontrolė. Pasikeitusios gyvenimo sąlygos turi pakeisti ir darbo metodus, todėl ir gydytojai, ir pacientai turi prisitaikyti prie naujų konsultavimo sąlygų, ir tęsti gydymą taip, kad būtų veiksmingai pasiekta kraujospūdžio kontrolė.

Pacientų gyvensena taip pat turėtų keistis — fiziškai sėslius metus reikėtų užbaigti ir stengtis kuo daugiau sveikai judėti.